Txhob Ua Rog Rau Yus Kwvtij – 27/4/2022

979

 

 

II Xwmtxheej 11:1-4

Nqe cim:

“Tus uas ntxub nws kwv nws tij, tus ntawd ua txhaum ib yam li tus neeg uas tua neeg; nej twb paub lawm hais tias tus neeg tua neeg yeej tsis tau txojsia ntev dhawv mus ibtxhis li.” (I Yauhas 3:15).

Lus nug rau sawvdaws xav:

  • Thaum cov xeem Qaum teb tawg mus ua dua ib lub tebchaws lawm, Vajntxwv Lehaunpau-as tau ua dabtsi? Tus Tswv xav kom nws ua dabtsi? Vim licas?
  • Thaum mloog tus Tswv lus nws tau dabtsi?
  • Peb yuavtsum ua dabtsi kom mloog tus Tswv lus zam txim tau rau peb cov kwvtij?

Ib tsoom cov uas mloog txhua tus,

Thaum cov xeem Qaum teb tawg mus ua dua ib lub tebchaws lawm,  vajntxwv Lehaunpau-as txawm txhij ib pab tub rog uas yog xeem Yudas thiab xeem Npeenyamees los pab nws mus txeeb lub tebchaws rov los ua nws tug. Tiamsis, Vajtswv hais kom tus cev lus Semayas ntuas vajntxwv tsis txhob mus tua lawv cov “kwvtij”. Tomqab uas raug ntsib tej teebmeem tsis zoo vim yog Lehaunpau-as tsis muaj tswvyim, tsis nrhiav ua raws tus Tswv siab nyiam, nimno peb pom muaj ib txojkev pauv hloov, vajntxwv thiab nws pab tub rog tau rov mloog tus Tswv lus, lawv “nyias rov mus nyias tsev tsis mus tua Yelaunpau-as” lawm.

Yuav kom mloog tau tus Tswv lus, vajntxwv Lehaunpau-as yuavtsum tshem tawm nws tus kheej txojkev muab hlob, kev chim, kev kub siab xav rov tau tej uas yog nws tug, tso tseg tej nqi zog txhij ib puas yim caum txhiab leej tub rog, los mus “mloog tus TSWV lus.” Tseeb tiag, tej haujlwm no mas nyuaj ua kawg li, tiamsis thaum mloog tus Tswv lus lawm, nws tau tus Tswv foom koobhmoov rau ntau sab, xws li: xov tau tej ntsa yeej khov kho thaiv tej nroog, lub tebchaws vammeej, thiab muaj tub muaj ki coob.

Tswv Yexus qhia hais tias “Hlub koj tej kwvtij zejzog ib yam li koj hlub koj lub cev.” (Mathais 22:39). Kwvtij zej zog yog txhua tus uas peb ntsib hauv peb lubneej, tsis hais yuav swm thiab tsis swm los yuavtsum hlub ib yam li peb hlub peb lub cev. Niaj hnub nimno, peb tsis xav txog hais tias peb yuav ua txhaum tua neeg, tiamsis muaj ntau zaus peb ua txhaum tua peb tej “kwvtij zejzog” tiamsis peb tsis paub xwb. Ntawd yog thaum peb chim, ntxub peb tej “kwvtij zejzog” vim Vajtswv Txojlus qhia hais tias: “Tus uas ntxub nws kwv nws tij, tus ntawd ua txhaum ib yam li tus neeg uas tua neeg.” (I Yauhas 3:15a). “Tej kwvtij zejzog” hais ntawm no yog hais txog cov tij, cov muam, cov kwv uas nyob hauv tib lub tsev neeg ntseeg uas muaj Vajtswv yog Leej Txiv, tsis yog tsuas hais txog cov neeg koom roj koom ntshav xwb. Txojkev ntxub “tej kwvtij zej zog” hauv nruab siab ntxov lig yeej yuav ua tshwm sab nraud dhau ntawm tes haujlwm thiab tej lus hais ua mob rau yus tej “kwvtij zejzog”. Kev txhaum tua neeg xubthawj nyob hauv lub ntiajteb yog tawm hauv “kwvtij” uas koom ib lub cuabyig tuaj, twb yog vim khaws kev ntxub rau hauv nruab siab thiaj ua rau Kayees ua tshwm haujlwm sab nraud uas yog tua nws tus kwv thiab raug foom tsis zoo ibtxhis (Chivkeeb 4:1-16).

Timthawj Paulus qhia txog kev sib hlub hais tias, “Tus uas muaj kev hlub, nws ua taus siab ntev, nws muaj lub siab dawb siab zoo; nws tsis khib, tsis khavtheeb thiab tsis muab hlob; tsis ua nruj ua tsiv, tsis qia dub, tsis chim sai; tsis cim ntsoov luag tej kev txhaum rau nruab siab; nws tsis nyiam kev phem kev qias, tiamsis nws nyiam kev ncaj kev ncees, nws nyiaj taus txhua tsav yam, muab siab rau ntseeg, cia siab thiab ua siab ntev mus li. (I Kauleethaus 13:4-7). Thaum mloog tus Tswv lus ua lubneej sib hlub ces nyob hauv peb lub siab yuav tsis muaj chaw rau kev sib ntxub uas yuav ua rau mus txog qib uas ib tug ua phem rau tug lossis ib tug ua mob rau tug tiamsis yuav sib ua siab ntev, sib zam txim.

 

Thov Vajtswv,

Tus Tswv, txawm yog nyob hauv lubneej khiav tsis dhau tej zaug muaj kev sib cav sib ceg, tsis sib haum, los thov Koj pab nyuam yaus paub ua raws Koj tej lus los mus hlub, zam txim, thiab ua siab ntev rau nyuam yaus tej kwvtij, kom nyuam yaus txais tau tej koobhmoov uas Koj pub rau tus mloog Koj lus. Amees.

Ib tsoom cov uas mloog hmov thiab tshua,

Peb tabtom chim, ntxub leejtwg nyob hauv peb “tej kwvtij zejzog”?

Nyeem Vajluskub hauv peb lub xyoo: Yauj 35

Phab Xa Suab Lus nrog rau Phab Cob Qhia Tus Ntseeg koom tes txhim muaj.

Txhua yam kev pab tswvyim txhim kho, thov nej sau ntawv xa rau lub chaw: kawmvajluskubtxhuahnub@gmail.com

Tshooj Youtube BHKTHN: https://www.youtube.com/c/bhkthn

Bài trướcThông báo: Đại Hội Đồng Tổng Liên Hội Lần Thứ 48 và Đại Hội Đồng Giáo Phẩm Lần Thứ 10
Bài tiếp theoĐăm Bi Blah Hŏng Phung Ayŏng Adei Pô – 27/4/2022