Mathais 19:16-20
Nqe cim.
“Txojsia ntev dhawv mus ibtxhis ntawd yog qhov uas lawv paub koj thiab paub hais tias koj tib leeg thiaj yog Vajtswv thiab paub Yexus Khetos tus uas koj txib los.” (Yauhas 17:3)
Lus nug rau sawvdaws xav.
– Tus tub hluas tuaj cuag Tswv Yexus thiab nug Nws txog yam dabtsi?
– Tswv Yexus teb nws tej lus nug licas?
– Thaum saib mus rau tus Tswv thiab Nws Txojlus, peb xam pom tus kheej zoo licas?
Muaj ib tug txivneej hluas npluanuj heev tuaj cuag Tswv Yexus nug hais tias: “Xibhwb, yam twg yog yam zoo uas kuv yuav tsum ua, kuv thiaj tau txojsia ntev dhawv mus ibtxhis?.” Txojmoo Zoo Lukas qhia paub hais tias, tus tub hluas no yog cov Yudas ib tug thawjcoj (Lukas 18:18). Yam zoo ntawm tus hluas no lo lus nug yog nws xav paub tias yuav ua licas thiaj tau txojsia ibtxhis thiab nws yeej tuaj nrhiav yog tus neeg uas yuav teb tau nws lo lus nug uas yog Tswv Yexus lawm. Tiamsis tus hluas no tsuas paub hais tias Tswv Yexus yog ib tug xibhwb qhia Vajtswv txoj kevcai, thiab yam nws xav nug yog yuav tsum ua tej “yam zoo” twg ntxiv nws thiaj tau txojsia ibtxhis. Tej lus no qhia pom hais tias nws yog ib tug neeg khavtheeb thiab qhuas txog tej haujlwm zoo ua nws tau ua. Tswv Yexus xav kom tus hluas no zeem paub tus kheej qhov teebmeem, Nws thiaj hais tias: “Tsuas muaj tib tug thiaj ua zoo xwb”, lo lus no muaj lub ntsia hais tias tsuas yog Vajtswv thiaj yog Tus Dawbhuv thiab tsis muaj kev txhaum xwb. Txuas ntxiv, Tswv Yexus hais tawm tej yam yuav tsum ua raws li Vajtswv txoj Kevcai kom tus hluas no zeem paub hais tias nws tus kheej yog neeg txhaum thiab yuav tsis tau txojsia ibtxhis. Tiamsis tus hluas no teb Tswv Yexus hais tias: “Tej ko, kuv twb coj txhua nqe huv tibsi lawm. Tseem tshuav yam twg uas kuv tsis tau ua thiab?” Tus hluas no tseem pheej xav hais tias coj raws li tej kevcai hauv kev ntseeg ces yog ua tiav Vajtswv txoj Kevcai lawm.
Niaj hnub nimno, nyob hauv Pawg Ntseeg kuj muaj coob leej xav hais tias tsuav yog ua tiav txhua yam kevcai ntseeg lossis muaj ntau daim ntawv povthawj, ces yeej yuav tau mus nyob ntuj ceebtsheej. Timthawj Paulus hais rau Pawg Ntseeg Kalatias hais tias txoj kevcai zoo li tus xibhwb qhia rau peb paub qhov twg yog, qhov twg txhaum (Kalatias 3:24). Tus sau phau Yakaunpaus qhia pom hais tias tsis muaj leejtwg muaj cuabkav coj tiav txhua nqe kevcai raws li Vajtswv lub siabnyiam (Yakaunpaus 2:10). Peb paub hais tias tibneeg yog neeg txhaum, yog li tsis muaj leejtwg yuav muab tau tej haujlwm zoo los pauv tau txojsia ibtxhis (Loos 3:10, 23). Timthawj Yauhas qhia rau peb paub txojsia ibtxhis yog zeem paub Vajtswv thiab txais yuav Nws txojkev cawmdim dhau ntawm Tswv Yexus txojkev zam txim.
Yim zeem paub tus Tswv, peb yim xam pom hais tias, tus kheej muaj kev txhaum ib yam li Tus Cevlus Yaxayas xam pom nws tus kheej hais tias: “Kuv tsis muaj chaw cia siab rau leejtwg hlo li! Zaum no kuv tuag lauj, rau qhov tej lus uas kuv hais txhua lo puavleej txhaum, thiab kuv yog ib tug neeg uas nrog cov neeg hais lus phem lus qias nyob ua ke xwb,…” (Yaxayas 6:5). Yim pom tus kheej yog neeg muaj txim, peb yim paub txo hwjchim lees txim rau tus Tswv. Tsuas yog los ntawm tus Tswv txojkev hlub thiab txoj koob hmoov, peb thiaj tau zam txim thiab tau txais txojsia ntev dhawv mus ibtxhis xwb.
Thov Vajtswv,
Tswv Yexus, nyuam yaus paub tias tus kheej yog neeg txhaum, ua tsis tau yam zoo. Thov zam txim rau nyuam yaus txojkev khavtheeb, pab nyuam yaus paub lees kev txhaum rau Koj kom tau zam txim thiab tau txojsia ntev dhawv mus ibtxhis. Nyuam yaus tuav Yexus Khetos lub npe thov, Amees.
Peb tabtom txo hwjchim tabmeeg tus Tswv lossis tabtom txaus siab rau tej haujlwm zoo uas peb ua?
Nyeem Vajluskub hauv peb lub xyoos: Lukas 16
Kênh Youtube BHKTHN: