I Kauleethaus 1:4-9
Nqe cim:
“Kuv niaj hnub ua kuv tus Vajtswv tsaug, rau qhov Vajtswv pub Vajtswv txoj koob hmoov rau nej cov uas ntseeg Yexus Khetos lawm.” (I Kauleethaus 1:4)
Lus nug rau sawvdaws xav:
– Timthawj Paulus niaj hnub ua Vajtswv tsaug txog Pawg Ntseeg Kauleethaus vim tej laj thawj twg?
– Dabtsi coj nws mus rau qhov uas nws niaj hnub ua Vajtswv tsaug zoo li ntawd?
– Peb yuav ua li cas thiaj li qhia tau rau lwm tus txog tej yam uas peb ua Vajtswv tsaug txog lawv?
Lub nroog Kauleethaus lub sijhawm uas Timthawj Paulus nyob ntawd yog ib lub nroog loj uas coj raws li cov neeg Kilis txoj kev coj noj coj ua, thiab yog lub nroog loj tshajplaws hauv lub xeev Akhayas uas nyob hauv Loos fajtim tebchaws. Lub nroog no nto npe rau kev lag luam vammeej, khavtheeb txog kev coj noj coj ua, thiab muaj ntau hom kev ntseeg sib xyaw. Thaum mus tshajtawm Txojmoo Zoo, dhau kev koom tes ntawm ob niamtxiv uas yog Akilas thiab Paxilas, Timthawj Paulus tau tsim Pawg Ntseeg nyob qhov ntawd sai heev, thiab nws tseem nyob ntxiv kaum yim lub hlis kom tau qhuab qhia thiab txhim kho Pawg Ntseeg (Tes Haujlwm 18:1-28).
Nyob hauv ntu Vajluskub no, Timthawj Paulus hais tias nws “niaj hnub” ua Vajtswv tsaug txog Pawg Ntseeg Kauleethaus. Tiag tiag mas, nyob hauv feem thawj ntawm txhua tsab ntawv, Timthawj Paulus yeej ib txwm muaj lo lus ua Vajtswv tsaug txog nws cov kwvtij phoojywg uas koom txojkev ntseeg (Loos 1:8; Efexaus 1:15-16; Kaulauxais 1:3-4,…). Nplooj siab niaj hnub ua Vajtswv tsaug txog lwm tus yog yam uas Timthawj Paulus ib txwm coj thiab ua qhia tawm. Feem ntau peb tsuas ua Vajtswv tsaug txog yam uas Vajtswv pub rau peb xwb, tiamsis kawm raws li Timthawj Paulus tus qauv mas peb yuav tsum “niaj hnub” muaj nplooj siab thiab tus cwjpwm ua Vajtswv tsaug txog lwm tus, txog tej tswvyim thiab tej koob hmoov uas Vajtswv pub rau peb cov kwvtij phoojywg.
Ob qhov laj thawj uas Timthawj Paulus ua Vajtswv tsaug txog Pawg Ntseeg Kauleethaus yog “tej lus hais thiab tej kev txawj ntse” uas lawv muaj (nqe 5). Qhov uas ib tug neeg muaj koob hmoov hauv kev hais lus thiab kev txawj ntse mas tseemceeb kawg li, vim muaj ntau tus neeg hais lus ntau tabsis tsis nkag siab pestsawg, lossis paub ntau tiamsis tsis paub piav rau lwm tus nkag siab. Pawg Ntseeg twg lossis leejtwg uas txais tau ob txoj koob hmoov no yuav coj tau koob hmoov los rau coob leej.
Yam peb uas Timthawj Paulus ua Vajtswv tsaug txog Pawg Ntseeg Kauleethaus yog “Vajtswv txoj koob hmoov” thiab tej yam “Vajtswv pub”. Cov lus ntawd rov hais ntau zaug hauv peb nqe Vajluskub (nqe 4, 5, 7). Timthawj Paulus pom tseeb thiab ua Vajtswv tsaug vim Pawg Ntseeg Kauleethaus yog ib pawg ntseeg uas Vajtswv pub ntau yam koob hmoov, txog qib uas nws hais tias “tsis muaj ib yam uas nej yuav tsis tau li” (nqe 7). Yam koob hmoov loj tshaj uas Timthawj Paulus ua Vajtswv tsaug txog Pawg Ntseeg Kauleethaus yog qhov uas lawv tau koom kev sib raug zoo nrog “nws tus Tub Yexus Khetos uas yog peb tus Tswv” (nqe 9). Txuas ntxiv yog, Pawg Ntseeg nyob ntawd muaj ntau yam txujci lossis koob hmoov sab ntsujplig.
Nyob rau feem pib tsab ntawv, Timthawj Paulus hu Pawg Ntseeg Kauleethaus hais tias yog “Vajtswv haivneeg”, thiab hu cov ntseeg hais tias yog cov uas “cais ua cov uas dawb huv rau hauv Yexus Khetos” (I Kauleethaus 1:2). Qhov kev pom tseeb zoo ntawd coj nws mus txog qhov uas niaj hnub ua Vajtswv tsaug txog yam uas lawv tau txais. Thaum peb pom tseeb txog lwm tus, ces peb txojkev xav txog lawv thiaj yuav yog tej kev xav uas haum Vajtswv siab.
Thov Vajtswv,
Tus Tswv, thov pab nyuam yaus kom khaws tau nplooj siab nco Koj txiajntsig thiab paub ua Koj tsaug vim lwm tus, kom nyuam yaus tshem tau tus cwjpwm tsuas saib mus rau qhov tsis zoo ntawm lwm tus. Nyuam yaus tuav Yexus Khetos lub npe thov, Amees.
Thaum peb thov Vajtswv rau peb tsev neeg, peb cov me nyuam, peb cov txheebze thiab cov phoojywg, ces pebpheej ua Vajtswv tsaug, los yog yuav yws txog lawv rau tus Tswv?
Nyeem Vajluskub hauv peb lub xyoos: Yelemis 19
Kênh Youtube BHKTHN:

































