Kalatias 1:11-24
Nqe cim.
“Kuv tsis tau kawm zaj no ntawm leejtwg thiab yeej tsis muaj neeg qhia rau kuv, tiamsis tus uas qhia txojmoo zoo ntawd rau kuv, nws yog Yexus Khetos.” (Kalatias 1:12)
Lus nug rau sawvdaws xav.
– Timthawj Paulus hais licas txog Txojmoo Zoo uas nws qhia?
– Nws kev paub hauv Txojmoo Zoo txawv kev paub hauv cov Yudais txojkev ntseeg licas?
– Peb txais yuav Txojmoo Zoo licas?
Tomqab uas hais khov kho hais tias nws lub homphiaj tsis yog ua kom lwm tus lees paub nws, Timthawj Paulus tig los teb ib lo lus nkaug ntawm cov neeg tawmtsam nws: Lawv hais tias Txojmoo Zoo uas Timthawj Paulus qhia yog los ntawm tibneeg los (nqe 11). Timthawj Paulus hais daws lo lus nkaug ntawd los ntawm lo lus teb hais tias nws tsis tau kawm Txojmoo Zoo ntawd ntawm leejtwg, tsis hais cov timthawj lossis cov ntseeg hauv tebchaws Yudas (nqe 12, 17-22).
Vim licas qhov uas tsis kawm Txojmoo Zoo ntawm tibneeg tseemceeb tas npaum ntawd? Hais txog qhov ntawd, Timthawj Paulus siv qhov uas nws rov los ntseeg los ua pivtxwv. Nws hais tias: “Thaum kuv tseem coj cov Yudais txoj kevcai,… kuv yog tus uas coj peb cov yawgkoob tej kevcai nruj dua sawvdaws”. Hais tau hais tias, txawm yog thaum ub nws kub siab lug coj cov Yudais txoj kevcai, los ntawd tsuas yog ntseeg raws “cov yawgkoob” xwb, ntawd yog kev ntseeg “kuv-hnov-luag-hais”, yog kev paub raws li “lwm tus qhia”. Tej ntawd tsis yog tej uas nws kawm ncaj nraim ntawm tus Tswv los.
Tiamsis, thaum ntseeg Txojmoo Zoo tsis zoo li ntawd. Ob zaug Timthawj Paulus puavleej hais txog qhov uas nws txais yuav Txojmoo Zoo ntawd ncaj nraim ntawm tus Tswv los (nqe 12, 15-16). Yog li ntawd tsis zoo thooj cov Yudais txojkev ntseeg uas hnov lwm tus qhia, Txojmoo Zoo tau Vajtswv qhia ncaj nraim rau Timthawj Paulus. Nws kuj hais meej hais tias nws tsis kawm Txojmoo Zoo ntawm Timthawj Petus, Yakaunpaus lossis cov ntseeg hauv xeev Yudas, vim txawm yog lawv kuj txais yuav Txojmoo Zoo ntawm Tswv Yexus, los raws li Timthawj Paulus, ces ntawd kuj zoo li Txojmoo Zoo “lwm tus qhia” lossis “kuv-hnov-luag-hais” xwb. Nws yuav tsum ntsib tus Tswv ntawm tus kheej. Cov neeg muab siab npuab tus Tswv zoo li Malis, Xakhaliyas, Anas, Xime-oos,… kuj tau tus Tswv qhia ncaj nraim, tsis yog raws ntaub ntawv lossis cov yawgkoob tej lus qhia tseg. Tus pojniam Xamalis tomqab ntsib thiab ntseeg Tswv Yexus, rov los ua timkhawv rau cov neeg hauv zos, tiamsis thaum lawv hnov Tswv Yexus tej lus qhia, “lawv hais rau tus pojniam ntawd hais tias: Nimno peb ntseeg tsis yog vim tej lus uas koj hais, tiamsis peb ntseeg vim peb tau hnov nws tej lus thiab peb paub hais tias nws yog neeg ntiajteb tus Cawmseej tiag” (Yauhas 4:42).
Niaj hnub nimno, peb puavleej ntseeg tus Tswv dhau lwm tus tej lus ua timkhawv, thiab peb ua tus Tswv tsaug rau tej ntawd, tiamsis Txojmoo Zoo peb txais yuav kawg yuav tsum yog tau tus Tswv qhia ncaj nraim. Qee zaug peb twb hnov lo lus hais tias: “Vajtswv tsis muaj xeebntxwv!” lawm. Peb txhua tus yuav tsum muaj kev ntseeg, muaj kev sib raug zoo ntawm tus kheej nrog tus Tswv.
Thov Vajtswv,
Tus Tswv, nyuam yaus ua Koj tsaug vim muaj neeg coj thiab qhia Txojmoo Zoo nyuam yaus thiaj paub Koj. Tiamsis thov pub nyuam yaus tau ntsib koj tim ntsejmuag, kom nyuam yaus tej lus ua timkhawv yog tej uas nyuam yaus ntsib hauv lubneej. Nyuam yaus tuav Yexus Khetos lub npe thov, Amees.
Peb yog tus Tswv “menyuam” lossis yog tus Tswv “cov xeebntxwv”?
Nyeem Vajluskub hauv peb lub xyoos: Lukas 14
Kênh Youtube BHKTHN: