Kalatias 6:1-5
Nqe cim:
“Cov kwvtij, yog nej pom ib tug ua txhaum nej cov uas muab siab rau ntseeg, nej yuav tsum ua tib zoo ntuas tus ntawd kom nws rov qab los ua zoo. Tiamsis thaum nej yuav mus ntuas nws, nej yuav tsum ceevfaj, nyob tsam nej yuam kev nrog nws mus ua txhaum thiab” (Kalatias 6:1)
Lus nug rau sawvdaws xav:
– Timthawj Paulus qhia kom peb yuav tsum muaj lub siab li cas rau lwm tus thiab rau peb tus kheej?
– Vim li cas nws hais tias “nej yuav tsum sib pab ris nra” (nqe 2), tiamsis tom qab ntawd nws ho rov hais tias “rau qhov txhua tus nyias yuav tsum ris nyias lub nra” (nqe 5)?
– Thaum peb pom lwm tus tab tom ris ib qho nra hnyav lossis ib txojkev txhaum, peb muaj lub siab zoo licas?
Timthawj Paulus hais tias tag nrho Txoj Kevcai tau muab los hais sau zog ua ib nqe hais tias: “Hlub koj tej kwvtij zejzog ib yam li koj hlub koj lub cev” (Kalatias 5:14). Thaum teev tawm cov cwjpwm zoo ntawm Vaj Ntsuj Plig lub txiv, Timthawj Paulus muab “kev hlub” ua yam xubthawj. Nyob hauv ntu Vajluskub hnub no, Timthawj Paulus hais mus tob rau ob txoj haukev qhia tshwm txojkev hlub ntawd: uas yog nplooj siab rau tus ua txhaum thiab tus ris lub nra hnyav. Siv lus samhwm los hais, Timthawj Paulus ntuas cov ntseeg hauv Kalatias hais tias: “nej yuav tsum ua tib zoo ntuas” lossis ua lub siab mos siab muag pab kom tus ua txhaum rov xyaum dua, thiab “yuav tsum sib pab ris nra” (nqe 1-2). Nws kuj hais ntxiv rau cov neeg Kalatias uas tabtom ntxhov siab rau Txoj Kevcai hais tias, ua li ntawd yog “coj raws li Yexus Khetos txoj kevcai.”
Tibneeg ib txwm muaj kev xav raws li “yog-txhaum, dawb-dub”, pheej saib los ntawm tus neeg txiav txim lub zeem muag los kho lwm tus tej kev txhaum. Zoo ib yam li cov Falixais uas coj kevcai nruj, cov neeg zoo li ntawd kuj “muab tej nra hnyav los nog rau sawvdaws ris” (Mathais 23:4), hos lawv tsis kam ris lwm tus lub nra. Tshuav tus uas muaj Vaj Ntsuj Plig mas nws kuj paub “yog-txhaum”, kuj paub tias nws tej kwvtij cheemtsum kho dua, tiamsis nws kho lwm tus tkev txhaum los ntawm nplooj siab mos muag, los ntawm kev tsis saib tus kheej tseemceeb dua lwm tus (nqe 3), tsis xav tias tus kheej muaj hwjchim thiab kuj tsis lam sib piv nws tus kheej rau luag lwm tus thiab rov qhuas nws (nqe 4). Tus ntawd zeem paub hais tias muaj lub sijhawm nws yuav raug ntog ib yam li lwm tus yog li ntawd yuav tsum sib pab kho los ntawm kev txo hwjchim (nqe 1). Lo lus “ntuas” lossis “pab” ntawm no yog ib lo lus ua haujlwm hais txog tes haujlwm ntawm tus kws phais neeg muaj lub ntsiab hais tias muab sib txuas, kho kom zoo. Kev sib kho tsis yog rau txim tiamsis yog kho kom zoo dua qhov qub.
Tsis tas li ntawd xwb, thaum pom lwm tus tab tom ris ib lub nra hnyav, ces tus neeg muaj Vaj Ntsuj Plig yuav sib pab ris nra (nqe 2). Tus ntawd tsis lam muab nws piv rau lwm tus thiab rov qhuas nws tiamsis muab tus kheej piv rau tej yam nws siv zog ua tau, kom rov xyuas saib tus kheej puas tau ua zoo tsimnyog lawm (nqe 4). Qhov kawg, tus uas muaj Vaj Ntsujplig zeem paub hais tias nws tsis yog tus cawm seej. Nws yuav txo hwjchim thiab pab lwm tus kawg siab kawg ntsws li nws pab tau, tiamsis kuj zeem paub hais tias tus kheej tsis muaj peevxwm ua neej hloov luag lwm tus chaw, muaj tej lub nra uas “txhua tus nyias yuav tsum ris nyias” (nqe 5). Tus neeg muaj Vaj Ntsuj Plig yuav tsis nyuaj siab rau tus kheej, thiab tsis xav tias nws raug swb thaum twb siv zog lawm tiamsis pab tsis tau tus neeg txhaum hloov siab lossis pab tsis tau kom lwm tus lub nra sib mus.
Thov Vajtswv,
Vaj Ntsuj Plig, thov pab nyuam yaus tig ntsia tus kheej thiab txaus siab hlo pab thiab ris nra nrog lwm tus los ntawm nplooj siab txo hwjchim, hlub tshua. Nyuam yaus tuav Yexus Khetos lub npe thov, Amees.
Peb txo hwjchim lossis tsav hwjchim thaum kho lwm tus tej kev txhaum?
Nyeem Vajluskub hauv peb lub xyoos: I Xwmtxheej Vajntxwv 11
Kênh Youtube BHKTHN:

































